Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų šią informaciją suprasti ir palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus.
Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti įvairių apskaitos duomenų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš anksto nustatytu laiku, būtina laikytis tam tikros tvarkos visose buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.
Apskaitos dokumentų būna įvairių: juridinių, mokslinių, techninių, valdymo ir kt. Pirminiai apskaitos dokumentai - informacijos apie įmonės valdomo turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų kitimą šaltinis. Todėl, įvykdžius bet kokią ūkinę operaciją ar savaime atsitikus įvykiui (pvz., gaisrui), būtina surašyti atitinkamą apskaitos dokumentą ir jame trumpai apibūdinti atliktą operaciją (įvykį). Vėliau tokie duomenys fiksuojami apskaitos registruose, o apibendrinus juose sukauptą informaciją, parengiama finansinė atskaitomybė. Laiku nesurašius dokumento, tikėtina, kad operacija iš viso nebus apskaitoje užfiksuota arba bus užfiksuota klaidingai; net teisingai ją užfiksavus, vėliau nebus įmanoma tuo objektyviai įsitikinti. Todėl Lietuvoje plintanti nuomonė, kad apskaitos dokumentai, kaip ir visa buhalterinė apskaita, reikalingi tik valdžios institucijoms, kontroliuojančioms įmonių veiklą bei mokesčių sumokėjimą, yra visiškai be pagrindo. Apskaitos dokumentai pirmiausia reikalingi pačiai įmonei, jeigu jos vadovai ir savininkai nori gauti objektyvią apskaitinę informaciją. Buhalterinės apskaitos įstatymas, reikalaudamas, kad apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, kartu numato ir išimtį: tais atvejais, kai teikiamos nuolatinės ir ilgalaikės paslaugos, dokumentus galima surašyti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas apskaitos dokumento apibrėžimas. Pagal jį, apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Taigi svarbiausia, kad apskaitos dokumente būtų visi rekvizitai, užtikrinantys atitinkamos ūkinės operacijos vienodą interpretavimą (jos tapatumą). Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų finansinei atskaitomybei bei visai apskaitinei informacijai - jos patikimumas ir neutralumas. Vadinasi, ir apskaitos dokumentai, kurių pagrindu ši informacija formuojama, taip pat turi būti patikimi (jų teisingumu turi būti įmanoma objektyviai įsitikinti). Dėl to klaidinga teigti, kad teisės aktais nustatyti rekvizitai yra svarbūs tik skaičiuojant mokesčius. Tuo tarpu įrašams apskaitoje atlikti tinka bet kokie dokumentai. Tačiau būtinieji dokumentų rekvizitai užtikrina informacijos patikimumą ir neutralumą tik tuo atveju, jeigu jie nagrinėjami ne atskirai, bet kaip visuma.
Nemaniau, kad buhalterinė apskaita tokia sudėtinga. Manau, kad geriausia ją būtų patikėti specialistams.
AtsakytiPanaikinti